Ant dūžtančio skliauto, saliutų ugnies,
Naujieji pražydo, geros Jums kloties.
Senieji ištirpo lyg sniegas delne,
Naujieji lyg paukščiai viltingam lizde.
Nuo skardžio, nuo kalno vėl laikas dardės.
Ak metai, tie metai, dienom ištrupės.
Ką jau atseikėjo, tai tą ir turiu
Tegul jie sau eina savuoju keliu,
Tegul jie sau neša, kiek gali panešt,
Tegul mums palieka tik gėrio taures.
Šampanas lai kyla vien laimės purslais
Į šviesų rytojų, naujųjų keliais...