Naktį žvaigždės tamsiam vandeny
Savo atspindį mato ir gėris.
Aš matau tavyje, tu – many, 
Širdyse šypsos glūdintis gėris.

Kartais mėnuo užgožia žvaigždes, 
Tačiau joms tai visai neberūpi.
Kartais tu neatspindi manęs, 
Bet juk aš tarsi tekanti upė...

Tarsi upė, kuri be krantų
Į tave, per tave liejas, plaukia.
Su tavim upė teka kartu
Ten, kur žvaigždės šypsodamos laukia.