Ak, tas Petras –
Jau nieko negali,
Tik stovėti Pylimo
Gatvės skverely...
Jį aplanko tik
Vilniaus balandžiai,
Paženklindami už
Kalbą sklandžią ir kandžią.
Bet jūs paskaitykite
„Meisteris ir sūnūs“,
Gal atpažinsite
Mūsų seimūnus,
Visaip gerinančius
Mūsų gyvenimus –
Tundį vadinančius Anundžiu,
O Anundį – avinu.