Ir kalbam ne žodžiais – tylom
Tyla po tylos ir nelieka,
Manęs nei tavęs, tik bangom
Virpėjimas virsta į Dievą

Manęs nei tavęs. Tik erdvė
Nuščiuvus šviesom nusidažo,
Kol grįžtam.. bet jau nebe tie,
Iš didelio Vieno – į mažą

Iš didelio vieno… tačiau
Ir mūsų dviejų padaugėja
Neturim, bet turim daugiau
Lyg būtume sielas sudėję

Atvėrę save į erdves,
Išskleidę save begalybėn,
Per nuotrupas, žvilgsnių šukes,
Per tylą – vidinę vienybę

2006 11 17