Pabusk, žiema
Pabusk, pabusk – žiema jau kelias!
Aplinkui pušys krištolo spygliais
Ir ganosi pusnių avelės,
Ir girgžda sniegas vakarais tyliais.
Naktim net kartais tvoros pyška –
Įtrūksta senas uosis – ne bėda...
Ir taip smagu, kada virš miško
Parausta saulė tartum išsviesta
Iš balto debesų apklõto –
Dangaus, kuris jau žemiškos spalvos.
O tu lyg vaikas – linksmas ko tai...
Na, ir tegul! Tegul kiti galvos,
Kad pilys jų aukštybes siekia,
Kur nuolat tiktai vasaros žaliuos...
Tad atsiriekęs žiemos riekę,
Jauti, kaip dūgs dar bitės aviliuos,
Žiedai kaip skleisis ir čiurlens upeliai,
Išraižys dirvą iki pamatų...
............................................................
Juk visada kažkas vis viena kelias –
Svarbu, kad atsikeltum tu.
2017 m gruodžio 27 d.