Nes tu būsi toli – tenai,
Kur baltumas visai ne toks.
Kaip ilgai jame gyvenai...
O jisai vien tik tols ir tols.

Plaukų kvapą gėriau kasnakt,
Kūną nuolat glaudžiau mintim:
„Ar galėčiau savęs netekt,
Jeigu būtumei vėl arti?..“

Dabartis ištirpins pusnis,
Visą žemę apsems vanduo.
Ir daugiau jau nešals, nesnigs,
Kai nelauksiu žiemos anos.

Tiktai kris naktimis lašai
Ir ramins daugiau nei pūga:
„Šypsenos, akių per mažai –
Argi verta žiūrėt atgal?..“

Jau daugiau neskaičiuoju dienų, 
Nes išties to nereikia man.
Aš kitur dabar gyvenu –
Tu tenai, kur išėjo žiema.
..................................................................

Bet žiema dėl to nekalta...
Tad kartosiu aš dar nekart:
„Tolai tu nuo manęs dar tada
Ir nenoriu sugrįžt atgal...“

„Nes nenoriu sugrįžt atgal“ 2017 m. kovo 16 d.