išnykai tu su gruodžio tamsa su šermukšnio karoliais
nebelaukti tavęs ir šįsyk tu žinai negaliu
išpaišyti ramunes lange man taip noris
kas bevertas laukimo ir ašarų mano gailių
kai vidurnaktį loja šuva visos žvaigždės nemiega
mėnuo vienas sapnuos tavo žydras akis
bris nykšukai septyni per šiugždantį sniegą
ką jie grįžę namolio aikštingai princesei sakys
niekada neužmiršiu nakties ir pusnų palei kelią
tasyk buvom jauni ir tikėjom aklais pažadais
o dabar mano vienišą širdį taip sopančiai gelia
ir sunku patikėt kad išėjęs pradėjai tikėti kitais