Riba tarp mano dirglumo ir
Jos atsidavimo savo nykimui.
Lyg durys be rankenų. Tokia plati,
Kad joje apgyvendinau savo vaikus,
Kurių dar neturiu, ir senelį,
Kurio jau neturiu.

Čia nakvoja visos
Skaudžiausios mūsų nebūtys.
Čia žiūrime pro akinių viršų.
Piešiame ant sienų ir deginame
Užuolaidas, nes skersvėjai numetė gėles nuo palangių.
-Už gerą geru, - sakom.

Mūsų riba turi savo ribą
Ir ta ribos riba yra platesnė nei
Kai kurių vienintelė turima riba.
Kad ir ką, po velnių, tai jiems reikštų.

Mūsų ribą kas mėnesį keičia
Nauja uoga, kai pas jus
Kas mėnesį bręsta
Vaisius.