Ką parašyt dar jums galėčiau,
Kai paskutinės dienos laša?
Pasiųsti dovaną norėčiau —
Eilėraščio posmelį mažą.
 
Galbūt tą patį pakartočiau,
Kad džiaugsmo, laimės daug linkiu.
Kad austos sapnuose svajonės
Ateitų rytmečio taku.
 
Ateitų šėlstant pūgai sausy,
Ateitų kovo pumpurais,
Baltais žiedais gegužiui auštant,
Ateitų liepos vakarais.
 
Jeigu priglustų mano mintys,
Gal būtų gera ir ramu?
Kai lis lietus, jos nuramintų,
Prabiltų artimu balsu.
 
Veriu žodžius, tarytum uogas,
Prinokusias gražiai šile.
Visas raudonas, ne, ne juodas,
Nešu lyg žemuoges delne.
 
Te vasaros diena nušvinta
Ilgiausioj metuose nakty,
Kibirkštimi neužgesinta,
Sužibusia giliai širdy.