Iš senos batų dėžutės
Ir kaipgi netikėti sutapimais,
Kai batų pamirštoj dėžutėj
Suradus seną atvirutę
Lėtai be vėjo snigti ima? –
Šešėliai virsta atminimais,
O žvilgsnis, vengdamas užkliūti,
Nusiveja mintis arimais,
Kur brendo vasara rugpjūty.
Ir kaipgi netikėti meile,
Kai gelsvame voke aguona,
Kadaise buvus raudona,
Prie lūpų vėl žydėti ima?
Širdis suvirpa nuo troškimų,
Kad gali vasarų dar būti,
O šiltos pėdos sniegą mina
Sutrypdamos ledinę plutą...
Ir kaipgi netikėti tavimi,
Kai vis regiu ant stiklo veidą,
O saulė, nors ir nusileidus,
Nudažo dangų ugnimi?..
---
Tik pabučiavus atvirutę
Į gelsvą voką grąžinu
Ir uždarau tvirtai dangčiu
Batelių išaugtų dėžutę...
Gruodžio 13 d.