Gyvenimas lyg paukščio skrydis,
tarsi giesmė pavasariui išbrėškus,
Lyg saulės užtekėjimas ankstyvą rytą,
tarsi gaisų laida, kai vakarėja. 
Gyvenimas tarsi giesmė,
kartais linksma, kartais liūdna.
Joje sutilps pradžia ir pabaiga.
Ir niekas nepaties raudono kilimo,
Nepasodins į aukso krėslą, karūnos neuždės.
Jis pats kažkaip susidėlioja, tarsi sustato viską
Į vietas, arba subyra lyg dėlionė ir vėl renki šukes.
O gal lipdai iš naujo, lyg puodžius žiedžia puodą.
O už kantrybę kartais dievas ima ir apdovanoja
Ir vėl jauties lyg paukštis su prasiveržusia giesme,
Vėl šaukiančia rytojun.