Aš Tavy suskaičiuosiu žvaigždes,
Tu many begalybę pajusi.
Mūsų kelias švytėdamas ves,
Kur nebūna dalijamos pusės.

Kur nėra nei dienų, nei naktų,
Kur nebūna nei balta, nei juoda.
Kur apstu – tyro gėrio apstu,
Ten, kur meilę kaip dovaną duoda.

Ir sugrįšim šviesos sklidini, 
O širdy teturėsime maldą, 
Kad visi vargani, alkani
Būtų ramūs ir sočiai pavalgę.

Kad visi, iškankinti skausmų, 
Atsigautų tiek kūnu, tiek dvasioj.
Kad visi, kam gyventi baisu,
Būtų saugūs ir elgtųsi drąsiai.

Kad visi prisimintų nešą
Savyje Meilės kibirkštį šventą.
Kad visiems atsivertų Tiesa,
Kaip kasdieną džiaugsme išgyventi.
...
Aš Tavy palytėsiu žvaigždes, 
Tu many begalybę atrasi.
Mūsų kelias švytėdamas ves,
Juo keliausim džiaugsmingai ir drąsiai.