Skarotos eglės rymo pasipuošę,
Nebyliai kalbina kiekvieną.
Ar Kalėdas sutikt jau pasiruošę?
Ar nuoskaudas palikome už sienos?
Ar pykčiui šypseną padovanojom?
Ar viskas tikra, kaip kadaise
Buvo tikras laivas Nojaus?
Ak kokios trumpos gruodžio dienos!
To prašviesėjimo mes laukiame kiekvienas.
Ir saulė pasislėpus už pilkųjų debesų
Tarsi už sienos. Ir rankos tiesias vienos
Į kitas, o širdys taip nenori plakt po vieną.
Vis glaudžiamės vieni arčiau kitų.
Kalėdos metas nuostabus, į žemę
Šviesą siunčia pats dangus.