Snaigė lietuje

Kaip gaila tų, kurie net gruodį
Pagieža svaidos ir pykčiu –
Tikriausiai niekas jų nemokė
Paguost, apglėbt, ištart – jaučiu…

Juk mėnuo šis, kai angelaujam,
Dalinam dovanas širdies.
Pamiršę nuoskaudas, iš naujo
Rankas į viltį bandom tiest…

Visi mes klystam – tam ir leista
Klaidas suprasti ir taisyt.
Tiktai skaudu truputį, keista,
Kad paprasčiau purvais drabstyt...

Bet ko stebėtis – juk vis lyja,
Nors kalendoriuje – žiema.
Tiktai ant lango popierinė
Netirpsta snaigė…
Raski ją...

2017 m. gruodžio 14 d.
Saulėlydis