Baltą tylą glaudžiu, šaltos snaigės
Priglunda prie skruosto,
Taip be galo man šiandien nyku,
Iš aukštų kaminų juodas dūmas
Į dangų vyniojas. Lyg beglobis aš šuo,
ieškau sielai pastogės. Ji išalkusi
Ir vieniša, nerami lyg viduržiemio vėtra,
Kas galėtų sušildyti ją, kas galėtų apglėbti.
Tarsi išmaldos, balto stebuklo geidžiu,
Nors žinau, jis tik šaltį dalina.
Baltas sniegas pražysta šimtais žiburių,
Kada gatvių žibintai gatves apkabina.
Tu mane apkabink ir išgirsiu aš 
plakančią širdį, ji mane nuramins
ir ramybe pagirdys. Baltą tylą glaudžiu,
Tarsi nuotakos šydą deduosi,
Ji tokia nuostabi, aš tyliu, tu tyli,
Sūri ašara rieda per skruostą...