Jei tu žinotum, kad šiandien yra paskutinė tavo gyvenimo diena,
Kokie būtu tavo ištarti paskutiniai žodžiai, paskutiniai atlikti darbai?
Ar tada galų gale išdrįstum padaryti tai ko niekada iki šiol neišdrįsai?

Deganti širdis, kaip karštas betonas,
Tu eini grindimis, kuriose lieka antspaudai,
Kuriuos palieka smengančios i žemę kojos.
Verdantis kraujas, kuris plėšo, drąsko iš vidaus,
Tavo maldos nesvarbios, nes tavo laikas senka vis labiau ir labiau.
Tu jautiesi bejėgis, nes dievai tave paliko šitame lauke stovėti vieną..
Tu ne karys, šitame pasaulyje esi per daug bailys...


Tarsi ant plono ledo, kuris vis labiau lūžta,
Kaip bandai kabintis vis stipriau į gyvenimą...
Tau po kojomis viskas griūva...
Čia liko per daug neišsakytų žodžių,sakinių,
Per daug dar neatsakytų klausimų
Ir tu žinai kad liko tiek nedaug,
O tavo gyvenimas tarsi tirptu vis greičiau...