Gyvenimo Giesmės aidas nuolat tolsta,
Ją gaubia slogi laikmečio migla –
Gal pasiklydo svetimoj minioj tirštoje –
Kelio nesuras net vedlio vedina.

Deja, jos neišgirsi jau niekad niekada –
Siela trokšta girdėt dar stipriau,
Nebojant – belikusi paskutinė dekada –
Ji pavargus – aš tęsinio nerašiau...

Ir kam ieškot – kas nenoriai jus paliko –
Giesmė sudainuota seniai, seniai,
Tūnot drauge pavėsyje ar ant lauko pliko –
Maldose ir mintyse nieko neprašai...
.........
Gyvenimo Giesmė toliau klajoja
likimo vingiuos ir niekas
niekada jos nesupras...