Aš sugrįžtu į vaikystės namus –
Akimis skaičiuoju vinis sienose.
Seni žaislai man prietemoj vaidenas,
Ir lyg patrakęs Naminukas
Dainuoja vėjas kamine.
Užšauta sklendė vėl atšoks
Ir sielos durys sapnams atsidarys...
Prisiminimai pro langus šokinės –
Aš bėgu juos visus apglėbt.
 
Laikas šoka ugnies tango,
Tik klausimas: kada jis baigsis?
Širdis laukia kažko, kas kadaise pabėgo.
Ant grindų gula mano pyktis –
Skrendu ieškoti angelų.
Pliušinis meškis moja paslapčia;
Kampe kaukia užsuktas vilkelis;
Pražilusią lėlę kalbina dvasios –
Jie miršta užmaršties upėj.
 
Mėnesiena stikluose mano veidą piešia –
Čia nužudžiau aš savo viltį...
Tiesiu rankas į pražūtingą sapną –
Nekaltas graudus sūpynių verksmas
Pakvies prisėst ant jų –
Tai magija – žaidimas vaiko su liepsna
Ir burtas, mestas nušiurusiam likimui –
Palik, kas tamsoje sušvis,
Paimk, kas šviesoje užges.
 
Aš išeinu iš vaikystės namų;
Senas aitvaras dar paskutinį kartą
Palydi gyvenimo keliu;
Ir klevas, lūžtantis nuo žaibo kirčio,
Dar spėja palinkėt surasti laimę.
Girdžiu, kaip šiaurės vėjai
Lopšinę suokia poniams ir lėlėms,
O rožinis drambliukas tūtuoja
Meilės dainą triratukui...