spalvotų pasakų šaly pirkau aš trobą:
supuvusią, be durų, be langų...
prie tos trobos gavau aš dar ir žmoną –
Mariją Gražiąją, neturinčią ausų...

jos kairė koja buvo daug trumpesnė,
kita buvo ramentu paremta,
viena akis žalsvu stiklu žibėjo,
o ant kitos – fanera prikalta...

dantų ji nuo gimimo neturėjo...
o ant galvos lingavo plaukai trys.
kada jinai kaip varna sukarksėjo,
tartum ledine kuoka smogė man mirtis...