suskambėk mano lūpose
subrandinta aistra
išsiliejusiom frazėm
nutylėjimais 
sielon taką per nerimo jūras 
išklok

tekalbės
žvilgsniai jaukiai erdvėj
susipynę
rankos ilgesiu kvepiančios
kūno išalkę ieškos

nesustok

ir nuskink man nuo lūpų
žodžius lyg prinokusį vaisių
jis išsirpo
apgaubtas tavos šilumos
kas, kad gruodas
nekviestas vis liečiasi
stingstančiais pirštais
tavo lūpų artumas
nuo gildančio šalčio
užklos

apsigobk mano žodžiais
lyg mėlyna šildančia sutema
aš joj šviesiu žvaigžde
vienišuos vakaruos
viltimi raus žara 
gims diena 
jausmo degančio kupina

dvi vienatvės kartu
vieną ilgesio himną giedos