šviežia
gaivi
sukvipusi pavasariais
iš buvusiojo laiko
nubraukus darganas
nuo skruostų
karščiuojančia ranka
sapnais pulsuoja naktys
nežinioje įstrigusi
kada savi užeis
spanguolynu rūgščiai
dega kaskart jauna
išlaukta rytmečio aušra
pakirdę miesto paukščiai
susišaukia
ir tau nelieka nieko kito
tik gyvent