dangus tamsiai
mėlynas
sėlina
naktis virš namų
laša
maža
šviesos sudaužytam lange
 
ant stogo anteną
 po vieną
nutupia žvaigždės
suranda
landą
ar paliktą plyšį
mano minčių namuose
 
 aistros sužavėta
avietė
į vyną pavirsta
kankina
jo skonis iš naujo
lyg kraujo
raudono giliai gerklėje
 
užriškit akis
aš žinosiu
po langu atidaru
uosiu
pavirtęs į ugnį liepsnosi
tiktai dėl šviesos
manyje