Palydėčiau Tave
Boružėlių takais,
Nors siauri jie, vingiuoti ir klaidūs.
Ilgesys ten šviesus,
Ten liepsnoja klevai,
Atsišaukia ten gėris lyg aidas.

Ten rieškučiom pilnom
Tau pasemčiau tylos
Su paukštelių virvenančiom trelėm.
Pasimirštų, kad klydom
Abu kitados
Ir kad retkarčiais širdį dar gelia.

Palydėčiau Tave,
Tik ar eisi drauge?
Ar tiki, kad daugiau nepaklysim?
O gal vėlei pabūgę
Prarasti save
Iš pusiaukelės imsim ir grįšim?