Kartais būna širdy atkritys –
Toks nelauktas, nustumtas, nekęstas...
Lyg rudens pabaigoj lapkritys –
Tik pašalo – vėl balose skęsti.
 
Ir tada nusikeiki triskart –
Du per petį ir vieną – į orą.
Savo praeitį nori pakart,
Giljotinon įkišt labai nori.
 
Tad darai, ką turi vėl daryt –
Gyveni tarsi nieko nebūta,
Vis tikiesi, kad galbūt jau ryt
Žemė virs į pabalusią plutą.
 
Ir išties gana greit pajunti,
Kad kietėja dirva tau po kojom,
Vėlei paišo šarma grafiti –
Paaukok, kas tave paaukojo...
 
Tik galvoji, kad tai – ne auka,
O tiesiog toks gyvenimo vingis...
............................................................
 
Atkritys...
Vis rečiau...
O lieką
Galop dings.
Nes kitaip – sveikas dingęs...
 
„Atkritys“ 2017 m. lapkričio 29 d.