Glaudžiasi snaigė prie ištiesto delno,
Rytas ledukais po kojomis trupa.
Uždega širdys languose girliandas,
O ant šakų supas tyliai šaltukas.
Dvylika kartų dienas suskaičiavom
Ir, štai, žiūrėk – metų vėl kaip nebūta,
Sėsime greit prie baltai dengto stalo,
           Laušime Duoną, paliesime lūpom...