aksomines palaukes sudrėkino rasa;
tarp žolynų pasimetė vėjas...
įsisiurbus į naktį mėnulio delčia
vos siūbuos beužmiegančias ievas...

o žiogai, it paklaikę, viržynuos smuikuos,
šoks šešėliai ant liūdinčio gluosnio...
ir pelėda dejuos, pasiklydus miškuos, –
verš papievius vidurnakčio juosta...