Žingsniai garsūs kaip mirties,
Bėgimas tylus, kaip jaustum laisvę,
Juokas atsimuša į sienas
Kaip širdies dūžis, iš toli atsimušė man į krūtinę.

Žingsniai garsūs kaip mirties,
Proto netenki trumpam, kaip smegenys netenka teorijos,
Lieka tik jausmai — gyvybė.

Mano žodžiai silpni, tačiau širdis tiksli kaip adata,
Be tavęs baisi smertis,
O su tavimi paprasta numirti
Ir vėl užgimti nenumirštant.

Ašaros bėgo į širdį, jos išėjo ten,
Kur girdžiu žingsnius, jie garsūs, 
Ašaros bėgo į širdį, jos išėjo ten,
Kur bėgimas tylus, jis laisvės.