Pilkas skliautas dangaus,
Lietus beldžia į stogus, į langus.
Lapai krinta po vieną lėtai
Lyg spalvoti padangės laiškai
Ir skaičiuoja tavuosius metus,
Kada spalis aplanko.
Vėjas lanksto medžius,
Liaunos šakos lyg jūra banguoja.
Pamatai, kaip nušvinta dangus,
Tarsi paukščių sparnais lapai moja.
Ak tas spalis, tas vėjas smarkuolis,
Tas spalvotas ruduo neužtrunka praeiti
Ir tu bėgi su juo. Lyg žirgais įkinkytos
Lekia dienos risčia, negali sustabdyti,
Lyg kalnų lavina. Pasipustęs padus
Vėjas plėšia lapus ir jie gula po kojom
Spalvotu taku.