Kaip seniai, kaip ilgai gyvenu
Jau ne vieną tūkstantį metų.
Per galaktikas kelią minu,
Aš – visur... Manęs niekas nemato.

Aš – visur, visada, niekada,
Ateity, nebūty pasiklydus.
Akimirkoje – amžina...
Laikinai, netikėtai pražydus

Gyvenu, jau seniai gyvenu.
Per laikmečius ranką ištiesus,
Neprisimenu, kas esu...
- - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
Prieš mane, po manęs – amžių tiesos...