Palikęs manyje savo pėdsaką išėjai,
Į tolimas dausas pakilai, 
Lyg paukštis.

Palikęs manyje gilų kvėpavimą išėjai,
Į tolimas dausas pažvelgei,
Ir sukaukei, kaip vilkas, pasiilgęs kraujo kvapo.

Palikęs manyje save — Dievą, išėjai,
Ir palikai paskutinius nerimo likučius,
Kad susitiktume ir vėl vienas kitame be priežasčių...

                                                Be priežasčių mylėti ir vėl...