Guldau dienas į nebūtį išėjusias
Ant vakaro saulėlydžio raudono.
Guldau naktis sapnais lydėjusias
Ant ryto brėkštančio dangaus geltonio.
Nešu mintis neišsakytas,
nešu žodžius neužrašytus lyg paukštis
Dangų ant sparnų nukritusį.
Lyg paukštis žemę kojomis liečiu
Ir vėl kažkur mintim skrendu.
Vejuos prabėgusias akimirkas,
Žinau, kad nė viena iš jų negrįš.
Ištirps laike įspaudę žymę,
Tiktai širdis nenuorama ten grįš.
Rūkuoto vakaro žibintai
Vaivorykštės spalvom nušvinta
Ir liejas, lydos spalvinė gama
Ir vėl diena praėjo, trapių akimirkų pilna.