Mes susisaistome voratinklių kerais,
Plyšius užglaistom liepų medumi,
Ir dar šiek tiek pabūname  gerais
Ir dar šiek tiek pabūnam savimi.
O kai prieš lietų debesys užstos
Kalvelę tą, kur laumžirgiai skraidys,
Mes tyliai lauksim vasaros kitos,
Kai neberūpi sniegas, atlydys.
Į naktį tiesis rankos obelų,
Palaidas vėjas ajerus šiurens,
Sustosime mes prieglobsty namų,
Prisėsime ant pakelės akmens.
...............

Mes susisaistome voratinklių kerais, 
Kai mėnuo gano dukteris naktų
Ir dar šiek tiek pabūname gerais, 
Kol mano alkstančioj širdy tik tu...