Verkiu kartu su lietumi
Ir išsiverkti noriu,
Tekrinta ašaros lėtai,
Kad tik pajusčiau
Aštrų  druskos  skonį.
 
Kol dar jaučiu, tol gyvenu,
Juk visi skoniai reikalingi,
Kaip įmanydama kenčiu,
Jei vieno skonio man pristinga.
 
Gyvenimas – tartum gardus pyragas,
Gražiai nupaveiksluotas žurnale,
Ir taip jo paragauti greitai noris,
Maišau atsiraitojus rankoves.
 
Iš pirmo karto nepavyksta,
Bandau iš antro, trečio ir dešimto,
Ir kai stebuklas jau įvyksta,
Imu suprast, kad stengtis buvo verta.
 
Koks sudėtingas tas gyvenimo receptas,
Ir pas kiekvieną skonis vis skirtingas,
Pas vieną druskos tai per daug, tai maža,
Taip priversti gyvenimu dalintis.
 
 Ir tol kankinamės, kol pagaliau kažkam pavyksta,
Išsirokuoja visi skoniai taip lengvai,
Ir taip kiekvienas po tiek kartų klystame,
Kol  pagaliau pasikelia gyvenimo pyragai lyg sparnai.
 
Koksai gyvenima be paradoksų,
Kažkam pavyksta iš pirmo karto,
Kažkas numiršta neatradęs,
To stebuklingo skonio jausmo.
 
Ir  aukos čia nėra beprasmės,
Ir kraujo skonis toks sūriai saldus,
Aš vis stengiuosi tokį skonį rasti,
Kuris burnoj ištirpsta tartum pyragas nuostabus.