Na, ir tegul
Esi sutrikęs...
Kartais gerą spaly.
Tai kas, na, ir tegul –
Lai lis lietus,
Nes visą laiką giedra būt negali,
Kaip visad negali būt linksmas tu.
Diena nepanaši į kitą dieną –
Juk daug svarbiau kažkas šalia...
Mąstai,
Kad kris Dangaus vanduo ne sykį vieną –
Nelikt tik nuviltam ar nuviltai...
Ir nenuvilt kitų.
Širdy išlieka
Daug smulkmenų –
Tartum lietaus lašų...
Kai taip apniukę visad noris miego...
Bandyk prabusti: „Saulę tau nešu!“
Išmok šituos žodžius, tada nejusi,
Kaip smelkiasi drėgmė, ateis žiema...
Dalink gyvenimą bent jau per pusę –
Nepasiduoki nuostatai „Tik man.“
Ir dar tikėk, jog rudenys praeina,
Praeina viskas...
Lieka kibirkštis –
Ta smulkmena, kuri kurs laužui dainą,
O ji tokia šilta, šviesi...
Kiti
Ir esantys, ir pamiršti, galbūt visam išėję
Paliko tau tą patį –
Dar tebeturi...
................................................................
Ir kas ta dargana, ruduo,
Kas šaltas šiaurės vėjas –
Laikai ne vien tik metuos būna keturi!
2017 m. spalio 29 d.