Prie beržo seno
Sėdžiu nuo ryto ankstaus
Ir galvoju apie giedrą dangų,
Kuriame tu slepiesi.

Tu angele mano
Iš svajonių pilies,
Ar matai tu mane,
Sėdinčią prie senos klėties?

Šypsena mano jau sena,
Aš jau nebe ta,
Tačiau istorija dar vis čia giliai širdyje.

Susipažinome mes prie jauno beržo
Ir ką tik pastatytos klėties.
Dangus buvo tamsus
Lyg tavo akių spalva.

Tuomet visą naktį žiūrėjom
į žvaigždes, 
Įstrigusias į dangaus rankas.

Ir dabar aš ten žiūriu,
Ir tikiu, kad stebi tu mane,
Ir širdis mano jaučia, kad ateis valanda,

Kai didžiuosimės mes vienas kitu
Ir mylėsim taip, kaip anksčiau.