„Aš tave myliu“.
Kaip dažnai tenka girdėti šiuos žodžius? Pakankamai, ar ne? O kas tai? Kas ta meilė? Jausmas? Emocija? Daiktas? Mintis? Akimirka? Kas? Iš kur žinome, kad mylime? Iš kur žinome, kad esame mylimi? Visi tik ir kalba apie meilę, bet niekas negali pasakyti jos apibrėžimo. Nėra taisyklės kaip mylėti, kiek mylėti, kada mylėti. Kur rasti tą šabloną, pagal kurį visi mylėtume?

Nėra tokio dalyko, kaip meilė. Tai yra žodis, sukurtas apibendrinti tarpusavio santykius. Būna, gyvena poros 30 metų kartu, vienas kitam gerklę perkąsti nori, bet juk tuokėsi iš meilės?..

Sąpalionės, ar ne? Pasigilinkim. Yra keletas pagrindinių jausmų ir emocijų: Džiaugsmas, liūdesys, nuobodulys, pyktis ir kt. Kas yra džiaugsmas? Džiaugiasi vaikas, gavęs dovanų. Džiaugiamės laimėję loterijoje. Džiaugiamės, kad artimam žmogui sekasi. Situacijos skirtingos – džiaugsmas tas pats. Pyktis. Pykstam, kai meluoja. Pykstam, kai vaikai neklauso. Pykstam, kai neįvertina darbe. Skirtingos situacijos – pyktis tas pats.

O kaip su meile? Ar vienodai mylime mamą, šunį, vyrą? Ne. O ar vienodai mylime pirmą, antrą ir trečią partnerį? Ne. Su kiekvienu gyvenime sutiktu žmogumi turime skirtingą ryšį, jausmą. Nėra dviejų žmonių, kuriems jaustume tą patį. Tai kaip galima sakyti, kad mylėjau pirmą partnerį, myliu dabartinį? Tai yra skirtingi žmonės, skirtingi ryšiai. Jausmų gama yra daug spalvingesnė, tiesiog žmogaus kalba yra per daug skurdi, kad juos įvardytų. Tai ne meilė. Mylėtume visus vienodai.