Migruoja paukščiai vedami instinktų
tenai, atgalios – kelias sunkus,
jie lekia nuo pūgų, speiguotos žiemos,
prisijaukinę padangių savus takus...

Migruoja ir proto žmogus – tik tenai:
deja, veda godumas, kaprizų trauka
ir pamynęs orumą nupuola žemai –
svetima padangė mielesnė nei sava..

Išsvajoto lygio nepasiekus, atgal kelias
nėra sunkus – tik žeminančiai atgrasus,
tad, pakliuvęs į vergaujančiųjų gretas,
kaltina Tėvynę – žioplai pakliuvo į spąstus...
................................................
Ne visi migrantai yra lygūs – kas turi proto,
gerai ir tenai, bet gimtinės trauka – stipresnė:
sukaupę žinių, šiek tiek kapitalo, kaip pavasario
paukščiai skrenda namo – čia jų gimtinė...