Gal kokia laumė tau išpranašavo,
Kad taip sutrumpinai kelelį savo?

Dabar kiti tau vietos paieškos
Paskutiniajam guoliui ant lentos,

Arba keraminio, dužaus palydų indo
Pilkajam pelenui. Gyviesiems spindi

Saulužė, mėnuo ir žvaigždė vakarė...
Tik išėjai – ir durys užsidarė,

Atgal sugrįžti jau nebegalėsi,
Nematomas blaškysies netoliese.

Ir pavydėsi net baltos žvaigždės,
Kuri pro langą jau kitiems spindės...