Tai skirta mano šviesios atminties seneliams. Kūrinys, virtęs daina.
https://www.youtube.com/watch?v=RdtYp1WsQfs
Nėra manęs,
Ten, kur smėlis bučiavo pėdas,
Kur laisvi paukščiai dainavo,
Ir jūra krykštavo kartu su manimi,
Kur lūpos tarė gilius maldos žodžius.
Esu tik ten,
Kur girdžiu širdies balsus,
Kur medžiai rauda su manimi,
Ir laisvė, šaukė mane, kad sugrįžčiau pas ją,
Kur verkianti širdis vis kartojo: pabūki dar su manimi.
Nėra manęs,
Ten, kur senus užrašus vadinau vienu vieninteliu vardu,
Ir knygos diktavo kažkur, kažkada girdėtus žodžius,
Kur laikas buvo toks tylus, lyg ramios akys ir lengvi Mano Visko žingsniai.
Esu tik ten,
Kur laukimas toks beprasmis,
Kur vakaras nuspalvino padangę raudonai,
Ir prisiminimai širdį graudino stipriai,
Kur Mano Visko nebėra, taip ilgai.