Nedingo meilė, neišėjo, ji netolies,
Kažkur šalia. Į širdį ilgesį įliejo,
Ramunės žiedlapiais kadais kalbėjo,
Užuovėjos nuo vėjo jai taip reikėjo,
Užutėkio saulėto ir ramaus.
Širdis viena nurimti negalėjo, ji šaukėsi
Dangaus. Lietus, aplink lietus,
Taip stipriai verkiantis dangus,
Taip stipriai plakantys lašai, pilki, šalti,
Bejausmiai prakalbina jausmus
Ir verčia šaltį jausti. O meile, atsiliepk,
Ištarki nors žodelį, šiltais delnais apglėbk,
Keliaukim į palaimos šalį.