Laikas metų pynėje
prie pabaigos artėja –    
ką darysi, kol nepasiekei jos –
tyliais vakarais svarstai,
nejaugi gyvenimas pralėkė
pralenkdamas vėją –
tavo laiko rodyklė sustoja
ties žemiškais vargais –
ne dangaus žiburiais?..
............................
Orumas šaknų nepakirto,
visada atrasdavai atsarginius
ėjimus – erdvė plati,
kurioje kampelis skirtas –
jautei, koks nežinomybės
pasaulis – blankus, bet smalsu...

Anksti pajutusi matymo
ir mąstymo gylį,
akylą žvilgsnį tarsi
sakalo danguje – kas šalia
palaiko tavąjį skrydį –
pasikliovei tik savo
vidinio pasaulio galia...

Dabar aiški finišo tiesioji:
lig mėnulio pilnatis naktyje –
ryškesnio tako nėra joje –
neieškai kitur – tik savyje...