Kai kirto medį žalią,
Vai tiško skiedros baltos...
Juk medis nebegali
Pabėgti, Jis nekaltas,
Kad šaknys prirakinę,
Kai skiedros skaudžiai tyška.
Ir tiktai šakos žino,
Kaip jis ilgėjos miško...

Tik virpulys nubėgo
Lig išdidžios viršūnės,
Tik pjuvenos kaip sniegas
Ir – žalias medis griūna.
Jau niekad nestovėsi,
Aukštai viršūnę kėlęs,
Ir nesuteiks pavėsio
Platus šakų šešėlis...

Kai kirto žalią medį,
Vai tiško skiedros baltos...