Tu kitą dieną kitą veidą glostei,
Nors dar atrodė –
Į mane žiūri...
 
Ir tam keistam likimų sūkury
Jutai, kad nusnūdai tik menką bluostą.
Nedaug visai, nes akys vis tiek merkės –
Ak, kas gyvenime ta valanda...
 
Pakaks prarasti viską...
 
Ir tada
Tavy liks ilgesio pripampus erkė.
Paraudusiom akim ne taip regėsi –
Vis dvejinsis vaizdai:
Tu – ji, ji – tu...
 
Išties tegausi perlaidą paštu,
Kurios neimsi versdamas degėsiais.
Ar išdidus ir sentimentai –
Vėjams?..
 
O gyvis lįs gilyn
Ir niežulys
Kankins...
Draskysies, kolei oda plyš –
Ir ne diena, ne valanda,
Bet amžinybė ištisa praėjo...
..........................................................................
 
Tačiau neklauski niekada:
Kodėl ji buvo, jeigu likti nežadėjai?
 
2017 m. spalio 4 d.