Kuo kvepia tyla?
Rudenėjančiais šilojais,
nublukusiais žolynais
tarp daugiabučių.
Tylėjime suklupusi meldžiasi
motina už savo vaikus.
Kuo kvepia malda
iš jos ne rožių žiedais
virpančių lūpų?
Giedru dangumi
rugiagėlių mėlio,
ežerų drėgme
po nakties išsikalbėjimo.

Amžinai sava, amžinai svetima
bėganti, klumpanti tyla,
kupina nereikalingų, o gal
būtinų nutylėjimų.

2017-09-10