Neišėjai, tačiau trumpam sustojai
Tam amžinam gyvenimo kely,
Kur vakarai pavirsta į rytojų –
Esi tarpustotėj...
Arti, galbūt toli.
Ne taip svarbu...
Nejaugi?
 
Tau – tai rūpi,
Nes kam, dėl ko žingsniu išmatavai
Smėlynų dulkes arba žemę rupią,
Upes dažei pilkai arba melsvai.
 
Jos atspindėjo tavo siekį, valią –
Padangė juk apniukus ar tyra...
Norėjai debesis blaškyt...
 
Ar gali
Žmogus daryt daugiau, negu yra
Jam Dievo duota?
 
O gal Dievas duotas?
Tu jį sukūrei, kad tikėt savim –
Nebūt aklu, likimo užkoduotu
Tapt paklusnia, nemąstančia avim.
 
Gal prieštaringai skamba...
 
Siekti Rojaus
Pirmiausiai reik dabar ir reikia čia.
Tai, kas po to –
Daugkart atsikartoja –
Kaip jaunatis, kaip pilnatis, delčia...
 
Todėl ilsies...
Nes niekas nenumiršta,
Pasaulis šitas lieka –
Déjà vu...
.............................................................................
 
Ir liejas vaškas nuo žvakelių –
Pirštų –
Mums – Viešpačiams –
Ant pakeltų galvų.
 
2017 m. lapkričio 5 d