Ne, tai ne vynas, tai tavasis kraujas –
Per šias Mišias neatperki būties,
Reikli minia skanduoti nesiliauja.
Tu jos bijai? Tada kodėl gūžies?
Jei tu ne vergas, niekam neskolingas.
Nebent pluta... Ar ją tu užpelnei?
Nekanda blusos, sąžinė kai minga.
Pats sau karalius? Juokiasi velniai.
Nejaugi šilkas bele kokia kaina –
Per galvas, klastą, kruvinas upes?
Tikri šventieji ne link sostų eina,
Ne ant savęs jie plėšia – nuo savęs.
Idėjos miniai, kad nusirėdytų,
Kad vargšų Dievui ręstų jie pilis
Iš davatkėlių kaip iš molio plytų,
Nes tiems, didiesiems, įprasta nuklyst.
Ožys avis nusiveda skerdyklon.
Kas tu esi? Sakyk, kas tu esi?
Kodėl šventieji pasirinko dykrą?
Nes minioje jie liktų ne šventi.