Lapų šnabždesys
Ar girdi, tyliai šnabždasi lapai po kojom...
Kaip mes augom, kaip brendom, kaip skristi svajojom...
Kaip tikėjom, kad skrydis nuneš mus į tikslą
Ir užmiršom stebėti, kaip vasara tviska,
Ir užmiršome džiaugtis, kaip lietūs mus prausia,
Vis galvojom, kad tikslas ir skrydis – svarbiausia!
Ir vis laukėm ir klausėm valiūkiško vėjo,
Kuris mus vieną dieną skraidinti žadėjo.
Mes taip laukėm, kad net nebematėm žvaigždynų,
Negirdėjom, kaip juokiasi mūsų kaimynai.
Mes rimti, susikaupę vis ruošėmės skrydžiui,
O išskridusius nuolat stebėjom pavydžiai.
O dabar štai jau gulim – skrydis baigtas! – finalas.
Ar laukimo didžiulio buvo vertas toks galas?
...
Ar girdi, tyliai šnabždasi lapai po kojom,
Kas tavojoj širdy? Apie ką tu svajoji?..