Tačiau, o siaube, tai  naiviesiems pinklės –
Lig šiol didieji vartosi šilkuos
Ir taikos plutą iš mažų atimti,
O žiaurūs prievaizdai skolų nedovanos,
Jų šunes skarmalus apuosto bei iškrato.
Išpažintis jokia ne paslaptis.
Ir treška būtys, įsuktos į ratą,
Kol suskaičiuoja nešventus kvailys.
Išminčius nuvilia, nes jį pasamdė sukčiai,
Kad įtaigi jiems būtų reklama.
Stebėk, koks vėjas tūlo burę pučia –
Garsi istorija krauju apliejama.