Sonetas apie tikėjimus ir netikėjimus
Nebuvo niekada per daug drugių,
Gėlių ir medžių. Tik šakų belapių...
Tikėjime nereik sakyt „Tikiu...“ –
Tiesiog pajausti reikia metų kvapą.
Tiesiog tereikia būt kartu su tais,
Kuriais tu negalėtum netikėti.
Neužsimerkt, o susiliet... Lėtai
Iš saulės žybsnio pereiti į lietų.
Gyvenime nėra kampų, kvadratų –
Laimingi geometriją supratę.
Nors ne visad jie lieka tyloje –
Triukšmingai lūžta, rėžias ledas upės,
Žaibai tvankumą, regis, tuoj sutrupins...
Tikiu. Ir rudenių per daug, deja...
2017 m spalio 8 d.