akmuo –
ne kelkraščiu
ir ne pro šalį –
į lėlio vyzdį
mauduliu
tantalo išnaktėm –
ne pastoralėmis –
aš į save
įaugusi

vanduo –
ne vynas gi
vanduo – tik vynas
jei patikėsi
kryžkryžiais
į lėlio pasiją
visa panirusi
savęs jau nema-
tysi juk

gilyn –
į atmintį –
lėlys sušalęs

alsuoju tylų
graudulį...

geriau į kelkraštį
ir pastoralėmis
pati save
pasaugosiu